S.T.A.L.K.E.R.: Black Sky

PRADŽIA
2022-09-07 18:00
PABAIGA
2022-09-11 00:00
ORGANIZATORIAI
ŽAIDIMO TIPAS
LARP 70%, Airsoft 30%
GREIČIO LIMITAI
KAINA
80 EUR
Užsiregistravusių žaidėjų
90
Patvirtintų
87
Apmokėjusių
25

Žaidybinės pusės

RENGINIO APRAŠYMAS

KAINA:
Iki 2022.08.07: 80 EUR
Nuo 2022.08.08: 120 EUR
 
ATVYKIMAS:
55.274855, 23.874161
 
TVARKARAŠTIS:
2022.09.06-07: Žaidėjų atvykimas ir įsikūrimas, registracija.
2022.09.07 18.00: Žaidimo Pradžia
2022.09.11 00.00: Žaidimo Pabaiga
 
LEGENDA:
Pasaulyje įvyko totalus branduolinis karas. Įvairios valstybės priėjusios prie daugialypių konfliktų neatsakingai panaudojo branduolines tarpkontinentines raketas ir per keletą valandų buvo sunaikina absoliuti pasaulio dauguma . Nebeliko valstybių, nebeliko vykdomosios valdžios, nebeliko civilizacijos. Išgyveno menka saujelė buvusio kiekio pasaulio gyventojų. Planeta tapo branduoline dykyne, kurioje išnyko augalai, gyvūnai, paukščiai, vabzdžiai, javai, vanduo tapo užterštas, giliavandenės žuvys ir tos kilo pilvais į viršų vandenynų paviršiuose. Pasaulyje dangų uždengė juodi debesys, dulkės ir saulės šviesa tik retkarčiais pasiekdavo aplinką. Temperatūra ėmė kaisti, nes branduoliniai sprogimai ir jų sukelta energija niekur nedingo. Energijos tvermės dėsnis vis dar galiojo. Gyvybė, šviesa, gyvenimas išliko tik Zonoje.
Kaip išliko Zona, niekas atsakyti negali, nes nebeliko tų, kurie galėtų į tą klausimą atsakyti. Ji kaip savotiškas kupolas apsaugojo nuo branduolinės energijos, sprogimų, nuo viso chaoso ir mirties, kuri apėmė Didžiąją žemę. Zona atsidūrė savotiškame burbule. Iš pradžių Zonos gyventojai nesuprato iki galo, kas vis tik nutiko, kad dangus Zonos pakraščiuose pasidarė juodas, nors pačioje Zonoje diena keisdavo naktį, saulė keisdavo mėnulį ir gyvenimas tekėjo kaip tai buvo vakar, užvakar, prieš savaitę ar prieš mėnesį. Niekas, esantis Zonos viduje ir gebantis mąstyti protu, nesuabejojo, kad Zona išgelbėjo juos nuo aiškios pražūties.
Keletas Dolgo kareivių sugebėjo atsivilioti savo šeimas į Zoną. Tuo tarpu kariuomenės saugančios Kordoną nebeliko. Atėjus sutemai virš Didžiosios žemės, didelė dalis kariuomenės susėdo į šarvuočius, mašinas ir paliko tik keletą eilinių kareivių bei seržantą Kordono apsaugai. Trys savaitės praėjo nuo jų išvykimo ir jokios žinutės iš jų, jokio pranešimo, jokio kontakto. Likę saugoti kariai su seržantu po trijų savaičių apleido Kordoną. Stalkeriai vėliau pranešė, kad atėję į apleistą Kordoną rado tik tuščių degtinės butelių krūvą kampe, suvalgytų konservų dėžučių krūvą, šiek tiek padžiūvusio ir sužiedijusio batono likučių ant žemės. Įdomi detalė, kuri neprasprūdo pro stalkerių akis buvo ta, kad nupjautame metalinės bačkos dugne buvo matyti sudegę skudurų likučiai ir skiautelės. Likę saugoti Kordoną kariai, prieš jį apleisdami ir pasitraukdami į Zoną, akivaizdžiai sudegino savo uniformas, skiriamuosius ženklus ir kitus daiktus, kurie leistų juos atpažinti. Zonos gyventojai niekada nemėgo kariškių, o tų keleto likusių gyvų savaiminis nuėjimas į Zoną su kareivio uniforma reikštų greitą mirtį iš pasalų.
Stalkeriai šmirinėdami palei Zonos pasienį, kurio jau niekas nebesaugojo, pradėjo pastebėti per žiūronus tolumoje tamsoje judančias figūras. Tikriausiai reikėtų sakyti – lėtai slenkančias. Kadangi už Zonos ribų tvyrojo tamsa ir tik retai prasimušdavo per juodą dangų saulės šviesa, buvo sunku suprasti, kas tos figūros. Kai kurie stalkeriai prie laužo spėliojo, kad tai dar vieni zombiai. Kiti sakė, kad tai likę gyvi žmonės, bet dar nemirę nuo radiacijos. Treti spėjo, kad nauja gyvybės rūšis atsirado pasaulyje ir laiko klausimas, kada ji ateis į Zoną.
 
O iš tiesų viskas buvo kiek paprasčiau, ne visi žmonės žuvo po branduolinio karo. Kai kas spėjo pasislėpti požeminėse slėptuvėse – dažnai tai buvo valstybių vadovai, vyriausybių nariai ar prezidentai su asmenine aplinka. Kai kuriais atvejais pasitaikė, kad jūreiviai buvo taip toli jūroje išplaukę, kad tiesiog prasilenkė su pačiu branduoliniu karu, ir tik atplaukę į uostą pamatė kas vis tik nutiko. Mažutė dalelė žmonių išgyveno tiesiog dėl kruopelės sėkmės. Nepaisant tų išgyvenusių, jie visi atsidūrė branduolinėje dykumoje – Žemė tapo nebetinkama gyventi. Išgyvenę ieškojo tik maisto ir vandens. Galiausiai prasidėjo tarpusavio žudymai ir kanibalizmas, nes tinkamo maisto tiesiog nebeliko. Daugumai jų pašlijo protas, matydami tą sunaikintą pasaulį ir prisimindami neaprėpiamą civilizaciją, jos pasiekimus, medicinos pažangą, pramonės ir kosmoso pasiekimus, jie negalėjo patikėti, kad viso pasaulio istorija sustojo taip greitai: nebeliko net kam padėti taško sakinio pabaigoje. Nebeliko istoriko, kuris būtų aprašęs įvykius ir padėjęs rankraštį į lentyną.
Stalkeriai vengė palikti Zoną ir bandyti pasižiūrėti kas vyksta Didžiojoje žemėje. Kariuomenė negrįžo taip pat. Monolito kariai net laikinai apstojo reidus daryti prieš kitas frakcijas. Svoboda ramiai sėdėjo savo bazėje ir patyliukais dėliojo planus, kaip nukalti pagaliau Dolgą ir Zoną plėsti toliau, kad Didžiosios žemės bent kiek atgytų daugiau. Banditai kažkur nusidangino, niekas jų nematė jau mėnesį. Ar gyvi – taip pat niekas irgi negirdėjo, bet lavonų nerado. Dolgas ramiai stebėjo viską, laikė žvalgus tam tikruose taškuose palei Zonos perimetrą. Aktyviai rinko informaciją iš stalkerių, prašė kad stalkeriai susisiektų su mokslininkais iš bunkerio, bet deja mokslininkų bunkeris nors ir veikė, niekas iš jo vidaus neatsakė. Niekas neišėjo į lauką, niekas neįėjo į bunkerio vidų.
Ilgai laukti nereikėjo, kol Dolgo žvalgai pamatė pirmus kelis likusius gyvus, kurie kirto Zonos perimetrą sekmadienio rytmetį. Išgyvenę atrodė klaikiai: sunykę veido bruožai, įdubusios akys ir skruostai, oda parudavusi ir atsilupusi vietomis, žaizdos kūne, sužalojimai, iš drabužių liko tik skarmalai. Jie dvokė ir buvo purvini. Akys. Vienintelis dalykas, kuris priminė, kad tai yra žmonės buvo jų akys. Akyse matėsi baimė sumišusi su nuostaba ir pasigėrėjimu, kai jie kirto Zonos perimetrą ir iš tiesų pamatė augančią žolę. Tolumoje buvo pušynas, augo žolės, švietė saulė. Išgyvenusieji rovę žolę ir ją uostė. Trynė tarp pirštų ir sau į veidą. Viskas ką jie matė pastaruosius keletą mėnesių buvo tamsa ir sausos žemės dulkės...
 
APIE ORGANIZATORIUS:
Foundation - tai Stalker žaidimų serijos entuziastų sambūris. Siūlome kartu su mumis sužaisti naujo tipo Stalker žaidimą, kuriame bus ne tik naujų iššukių ir patirčių, bet ir pamatysite naujų technologinių žaidimo sprendimų. Stalker Black Sky - tai žaidimas kuriamas žaidėjų ir skirtas žaidėjams.

SPECIFINĖS TAISYKLĖS

Daugiau informacijos apie renginį sužinosite prisijungę prie mūsų Facebook grupės: S.T.A.L.K.E.R.: Black Sky

Vienas iš svarbiausių šio žaidimo ypatumų tai naudojamas PDA Compass. Skirtingai nuo ankstesnių versijų, šio tipo PDA turi lygių (LVL 1-5) ir patirtirties kaupimo (EXP) sistemas. Šiame PDA yra įgyvendintas itin tikroviškas artefaktų ieškiklis, kuris galės padėti surasti tikrus artefaktus pagal signalo stiprumą. Kadangi artefaktai turi atskirus siustuvus, kai kurie iš jų galės skleisti radijaciją, dėl to artefaktų konteinerius reikės papildomai iš vidaus izoliuoti folija norint sumažinti sukauptos radijacijos kiekį. Taip pat PDA Compass turi aktyvų GPS režimą, dėl to Emisijos metu reikės slėptis tikrame prieglobstyje: bunkeryje, angare, pastate - kad telefonas nebepagautų GPS signalo, kitaip žaidėjas bus miręs.

(PDA Compass pavizdys, 3 LVL)

Dalyvavimui žaidime būtina su savimi turėti išmanų mobilujį telefoną su Android programinė įranga, Android OS versija ne žemesne nei 4.4.3. Taip pat nerekomenduojama aukštesnė negu Android OS 8 versija. Programa veiks ir su 9, 10 ir 11 versijos Android programine įranga, bet galimi sutrikimai individualiais atvėjais. 

PUSĖS

FREE STALKERS / LAISVIEJI STALKERIAI

Registracija uždaryta

Žmonės kertantys uždaros Zonos perimetrą ir ieškantis anomalinių elementų - artefaktų. Atsiradus Zonai, joje atsirado artefaktai kurie juodojoje rinkoje buvo labai brangus ir paklausūs, tik vėliau vietinė valdžia spaudžiama mokslininkų pradėjo naudotis stalkerių paslaugomis. Todėl pradinis visų stalkerių tikslas yra kuo greičiau užsidirbti pinigų. Laisvieji stalkeriai yra tikrieji Zonos tyrinėtojai. Praktiškai visada neutralūs su visomis kitomis grupuotėmis. Atlieka įvairius darbus ar užsakymus tarp personažų, vieninteliai renka artefaktus Zonoje ir gali juos pakelti nuo žemės. Stalkeriai trumpam prisijungti prie skirtingų frakcijų žaidime tam tikriems questams ar misijoms atlikti.

Zonoje yra vyraujanti laisvųjų stalkerių kultūra, folkloras, istorijos, patirtys ir išgyvenimai. Visos tos istorijos, kurias pasakoja stalkeriai prie laužo šildydamiesi konservuotą mėsą, yra parašytos kažkieno krauju. Dažnas naujokas atvykęs į Zoną, ieškantis lengvų pinigų, nuotykių ir garbės, papuldavo į vieną ar kitą nesėkmę. O papuolus į nesėkmę – dažna pabaiga yra mirtis. Ilgą laiką likę gyvi stalkeriai tampa tikromis legendomis, Zonos didvyriais ir gauna geriausius pasiūlymus ar užsakymus. Jeigu Zonoje laisvasis stalkeris užsitarnauja savo vardą, kaip patikimas, sąžiningas, drąsus ir teisingas žmogus – vėliau jam pakanka tik prisistatyti. Kiti jį priima, praleidžia ir gerbia.

Kiekvienas protingesnis naujokas ieško seniau Zonoje gyvenančio kito stalkerio, kad galėtų iš jo mokytis stalkerių meno: išgyventi. Vienintelė aplinkybė, kuri yra pati tragiškiausia, yra tai, kad laiku neišvykus iš Zonos žmonės negali palikti jos ir be jos gyventi. Tokie žmonės ne tik pamiršta savo buvusį gyvenimą Didžiojoje Žemėje, bet net ir savo vardus ir gimtadienius, kiek vaikų turi ir kaip juos vaikystėje šaudavo mama prie stalo... Stalkeriai vadovaujasi nerašytu garbės kodeksu. Tas kas jo nesilaiko, paprasčiausiai yra nušaunamas. Kartais ištremiamas pas banditus, ir dažniausiai vis tiek kur nors būna nušaunamas lyg pasiutęs šuo. Kaip sako senbuviai: „Čia Zona. Jį viską žino ir mato, todėl atlygis bus visada: už tavo elgesį, dorybes ir klystkelius“.

(Žaidėjams, kurie pasirinks žaisti už laisvuosius stalkerius, prašome atkreipti dėmesį į informacija Facebook grupėje, dėl konteinerių artefaktams patobulinimo. Atitinkamai neparuošus konteinerio, jus stipriai veiks radiacija.)

DUTY / PAREIGA

Buvę kariškiai ir savanoriai, kurie kažkada pateko į Zona, o ją pamatę ir supratę, kas čia vyksta, prisiekė kad bet kokia kainą turi sunaikinti Zoną ir apsaugoti išorinį pasaulį nuo jos. Įvykusi pasaulio katastrofa iš esmės apvertė Duty frakcijos narių pasaulėžiūrą: viskas ką jie bandė apsaugoti - žuvo branduolinio karo liepsnoje. Kaip jie elgsis toliau - nežinia. 

Bet Duty yra tie vyrai, kurie stos į beviltiška kovą. Mirti jie nebijo, nes žino, kad mirdami su savimi nusineš į pragarą kiekvienas bent po dešimt priešininkų kartu. Juodais kostiumais su raudonomis juostomis pasipuošusiu karių nesumaišysi su kitomis frakcijomis. Ne kiekvienas vertas prisijungti prie Duty, nes griežta struktūra, naktiniai budėjimai, bemiegės naktys, nutrintos kojos – ne minkšto stuburo laisvamaniams skirta vieta.

FREEDOM / LAISVĖ

Anarchistai, banditai ir rastamanai. Taip juos vadina viena seniausiu Zonos frakcijų – Duty. Ar iš tikrųjų viskas, ką apie juos sako yra teisybė? Tikrai ne. Grupuotė kadaise susikūrė iš laisvųjų stalkerių kaip pasipriešinimas Duty ir kariškių jungtinėms pajėgoms bei diktatūrai Zonoje. Atrodo, kad visiškai kvaila idėja padaryti Zoną laisva visiems ir kiekvienam, greitai pasiekė pagreitį ir į Svobodos gretas stojo vis daugiau ir daugiau laisvųjų stalkerių.

Žalia vilko galva puošianti frakcijos narių kostiumus, ir laisvos mintys bei idėjos, kuriomis galėdavai pasidalinti su savo draugais, greitai priviliojo daug savanorių iš Didžiosios Žemės. Čia kūrėsi ne tik grupuotė, bet didelė žmonių šeima, dar vadinama – komuna. Šios komunos vadas, kadaise buvęs hipis, manė, kad informacija apie Zoną turi būti žinoma visiems, laisvai prieinama ir patekimas į šią pasaulio vietą – laisvas kiekvienam. Ši bendruomenė ir buvo atvira visiems ir kiekvienam naujam atėjusiam. Palaipsniui Freedom tapo didžiausia frakcija Zonoje. Kiekvienas Zonos pažinimą suprasdavo savaip, todėl neretai Zonos legendose galima išgirsti blogų dalykų ir apie Svobodą. Laisvės nesustabdysi. O jeigu eis pro Svobodos lokaciją, nepasididžiuok ir užsuk paragauti mažo laisvės gurkšnelio.

BANDITS / BANDITAI

Kriminalinis elementas, kuris tiesiog bando išgyventi pačiu paprasčiausiu būdu: atimti, tai kas jau surastą, ir parduoti, tam, kuriam to daikto reikia. Visi ant dviejų kojų praeinantys pro banditų teritoriją stalkeriai tėra pinigus atnešanti mėsa. „Pamatei. Pagavai. Atėmei.“ – gana kasdieniškas banditų devizas. Banditų frakcijai vadovaują Pahanas, o po juo dėliojasi visa kita banditų struktūra. Visas grobis dalinamas kiekvienam pagal jo vietą grupuotėje. Veikimo modelis paimtas tiesiai iš 90-tųjų kuo puikiausiai veikia Zonoje. O naujų narių ir kandidatų randama tiek ir Zonoje, tiek ir iš Didžiosios Žemės prisijungia bėgantys nuo teisėsaugos, skolų ar sunkaus gyvenimo įvairaus plauko žmonės.

Pagrindinis tikslas – pinigai. Nušauti stalkerį neapsimoka. Lavonas kitą kartą pinigų pro šali eidamas neužneš. Ar išeisi gyvas papuolęs į jų rankas – viskas priklauso nuo tavęs ir tavo liežuvio.

GREH

Registracija uždaryta

Apie juos informacijos turima ypatingai mažai, bet kažkuris senesnis stalkeris yra sakęs, kad jie gyvena sunkiai prieinamose teritorijose. Neaišku kur ir kaip juos rasti. Sklando gandai, kad galima sutikti kažkokiose katakombose ar požeminėse šachtose. Prie patekimo į jų irštvą mėtosi žmonių kaukolės, krauju išrašinėti ant sienų nesuprantami užrašai.

Greh frakcijos nariai turi savo atskirą religiją ir meldžiasi Motinai Zonai. Jie nėra tokiomis išplautomis smegenimis kaip Monolito adeptai, tačiau turi savo religines apeigas, aukoja aukas Zonai. Stalkeriai, kurie matė religines Greh apeigas, sako, kad artimiausias apibūdinimas jų kultui yra satanizmas. Greh tiki, kad Zona yra dangiškoji dievybė ir pasiųsta į Žemę kaip atpirkimas ir paskutinis žmonijos išsigelbėjimas.

Tie, kas juos sutiko ir matė, pasakoja, kad jie yra lengvai mutavę žmonės, jų veidai bjaurūs ir nusėti keistais randais. Neaišku ar jie patys juos pasidarė, ar tai kokių nors kovų pasekmės. Greh keliaudami po Zoną renką įvairią informaciją, dokumentų nuotrupas. Draugų Zonoje jie beveik neturi. Kalbama, kad būtent Greh žino paslaptingus takus kuriais galima išeiti už Zonos burbulo ribų.

Yra tokia sena legenda, kad Greh gyveno Zonoje prieš anomalinį sprogimą ir patekę į anomalinę zoną nežuvo, o priešingai – buvo apšviesti žiniomis kurių niekas kitas neturi. Todėl ne visi supranta apie ką jie kalba, ką daro ir kokia žinią siekia atnešti visiems kitiems. Dar vienas keistas gandas yra tas, kad jie ne tik nešioja rūbus išpieštus nematytais simboliais, hieroglifais ir runomis, o pačios baisiausios istorijos yra tokios, kad Greh nariai yra kanibalai... Gal tai ir paaiškina tas žmonių kaukoles besimėtančias prie jų durų slenksčio. Stalkeriai pamatę Zonoje lėtai slenkančius skarmalais apsirengusius žmogystas lėtai praleidžia juos tolyn. Užkalbinti išdrįsta retas, o nuėję kartu, dažnai nebegrįžta. Bet gyvenime už drąsą juk atlyginama. Ar atsiras drąsių stalkerių Zonoje?

SCIENTISTS / MOKLSININKAI

Pagrindinė mokslininkų misija Zonoje yra jos studijavimas, pažinimas, aiškinimas ir atradimai. Nepaisant to, kad mokslininkai turi daug informacijos ir žinių, jų koviniai gebėjimai yra menki. Vieni mokslininkai po Zoną nevaikšto. Paimti mėginių iš pelkės, apžiūrėti zombio lavoną, nusiskinti naktį šviečiančios gėlės žiedą, ištirti anomalijas jie visur keliauja su palyda. Seniau mokslininkus lydėdavo kariuomenė. Kadangi jos Zonoje nebeliko – atsirado laisva vieta gerai užsidirbti. Mokslininkai moka gerai ir dosniai. O apsauga jiems būtina. Galiausiai pas mokslininkus galima ir darbo gero gauti: tai retą artefaktą surasti, tai snorko kraujo į švirkštą pritraukto atnešti, o kartais į pavojingą misiją mokslininkai ir vaistinėlių duoda. Kad tik stalkeris atneštų ko jiems reikia. Visada gera kaina nupirks įvairius daiktus ir į klausimus gali atsakyti.

Šie mokslo žmonės gyvena tvirtame bunkeryje. Į lauką retai jie išlenda. Remiasi į stalkerius, kuriems ir duoda įvairių darbų bei misijų. Kam pačiam savo galva rizikuoti, juk taip? Mokslininką retai pamatysi vaikštantį Zonoje, o jeigu jau pamatei – sek tyliai iš paskos. Gali būti, kad pamatysi neregėtų dalykų, o gal ir koks artefaktas iškristi gali.

MONSTERS / MONSTRAI

SNORK - Greiti, šoklūs, mutantai su padidinta organų regeneracija. Plėšrunai - maitinasi mėsa. Nužudymo metodas: Lygiavamzdis/Pompa/Granata + Peilis.

KROVOSOS - Pavojingi, tvirti, turintys greitą visų organų regeneraciją monstrai. Nužudymo metodas: Lygiavamzdis/Pompa/Granata + Peilis.

KONTROLIERIUS - Nemirtingas monstras į kurį geriau nešauti. Visus žudo ne tik prisilietimu, bet turi dar „mentalinį smūgį“. Savo aukas pasiekia per atstumą. Mentališkai paveiktas (žmogus arba kitas monstras) paralyžuojamas ir tampa pavaldus kontroleriui. Vėliau kurį laiką paklusta jo įsakymams. Tampa Zombiu ir visur lydi Kontrolierių. Vėliau auka miršta.

BIURER - Pavojingas monstras pasižymintis telekinetinėmis savybėmis. Negalima atakuoti granatomis, nes atmušta atgal granata nužudo ją metusį žmogų. Sukryževęs rankas Biureris aktyvuoja apsauginį skydą ir tampa atsparus kulkoms. Nužudymo metodas: Lygiavamzdis/Pompa + Peilis.

IZLOM - Dalį buvusio intelekto išlaikęs monstras. Negalima jam atsukti nugaros. Gali duoti užduotį, jei bus pavaišintas skanėstais.

CHIMERA - Itin pavoijnga naktinė plėšrūnė. Turi dvi galvas ir raudonas, kraują stingdančias akis. Nužudymo metodas: Granata/Granatsvaidis + Peilis.

SURVIVORS / IŠGYVENUSIEJI

Tai žmonės, kurie tuo metu, kai pasaulyje įvyko totalus branduolinis kartas, jie buvo už Zonos ribų. Tai įvairūs paprasti žmonės, kurie iki tol nebuvo girdėję apie Zoną apskritai nieko. Viskas ką matė aplink save išgyvenę buvo branduolinė dykuma. Ir tamsa. Visiška tamsa nuo pakilusių dulkių. Zona liko sveika ir ji švietė kaip švyturys per didžiausią audrą. Tie kas matė šviesą pradėjo judėti link jos. Anksčiau jie buvo politikai, teisininkai, programuotojai, gydytojai, verslininkai ar tiesiog pardavėjai, kažkas dirbo laivų suvirintoju, o kažkas taksistu. Visiškai nesvarbu kas jie buvo prieš tai. Po pasaulio sunaikinimo ir visiškos katastrofos jie visi tapo vienodi ir lygūs. Visi kaip vienas alkani, purvini, paklaikę, praradę sveiką nuovoką ir blaivų protą – tokie buvo likę gyvi Didžiojoje Žemėje.

Išgyvenusiųjų veidai - juodi nuo dulkių ir degėsių - dėl to Zonoje juos pradėjo vadinti tiesiog Juodaisiais. 

Žvėriško instinkto vedami, pamiršę kas jie buvo prieš tai, ir kaip gyveno, jie atėjo į Zoną norėdami pakeistų nusistovėjusia tvarką. „Mūsų daug ir mes atėjom pakeisti Jūsų likimus. Mes išgyvenome pasaulio pabaigą, todėl čia kursime sau naują pasaulį.

Juodieji bando bet kokia kaina išgyventi, susikurti gerbūvį sau Zonoje. Viskas kas pasitaiko jų kelyje - jie arba nušluoja, arba žūna bandydami tas kliūtis nušluoti. Juodieni tai išgyvenimo jėga - esminis žmogaus instinktas.

Keisčiausi dalykai, kuriuos pastebėjo stalkeriai, kad šių atėjusių Juodųjų beveik neveikia Zonoje esanti radiacija. Pro radiacinius laukus, kuriuos stalkeriai ratu apeina, Juodieji eina kiaurai. Todėl, kad prie radiacijos jų kūnai priprato. O dar didesnė keistenybė yra padidintas atsparumas mentaliniam laukui. Monolitas nebeturi išskirtinių galių vaikščioti po mentalinius laukus ar slėptis juose, nes ten gali būti Juodieji. Sunkūs laikai atėjo Zonos senbuviams.

Ivairi apranga, minimali įranga ir ekipuotė – pagrindiniai šios frakcijos narių skiriamieji bruožai. Kai kurie iš jų teturi tik peilį ir virvės gabalą pasmaugti aukai. Bet to ir pakanka, nes tykoti radiaciniuose laukuose jiems vienas malonumas. O pasislėpti mentaliniuose laukuose ir netapti zombiu – tiesiog išsigelbėjimas nuo visų priešų.

(Šią frakciją rekomenduojame pasirinkti 1-2 kartą į STALKER žaidimo seriją atvykstantiems žaidėjams arba patyrusiems žaidėjams ieškaintiems naujų iššukių ir patričių. Reikalinga minimali įranga, todėl anturažo pasirengimas, iki atvykimo į žaidimą, taip pat bazinis. Prieš startą veidai turės būti ištepti juodais dažais)

MONOLITH / MONOLITAS

Registracija uždaryta

Geras monolito karys yra miręs monolito karys“ – taip tau pasakys bet kuris ilgiau zonoje išgyvenęs stalkeris. Yra daug teorijų ir gandų iš kur jie atėjo ir ką jie čia veikia. Žinoma tik vienas tiesa: kad kažkada didele grupė Dolgo karių pabandė išžvalgyti Zonos centrą, ir išjudino iki tol tyliai sėdėjusią grupuotę Monolitą. Nuo to laiko jie periodiškai išeina iš Zonos centro. Nerodantys emocijų, be jokios baimės numirti, visiškai paklusnūs savo vadams, gali eiti kiaurai į tikriausią mirtį, jie vaikšto po Zonos centrą ir kiekvieną, kuris ateiną iki jų, nužudo be jokios sąžinės graužaties. Stalkeriai pasakoja legendą apie tai, kad jie saugo Norų Pildytoją ir kartu meldžiasi mėlynajam akmeniui.

Totalūs religiniai fanatikai, paskui juos sekioja adeptai išdegintais smegenimis. Net Greh yra minkštesni religijos klausimu. Monolito kunigas – apskritai Zonos legenda ir niekas nežino ar jis tikras, ar tik baisi istorija kieno nors papasakota prie laužo. Retas Zonos gyventojas, kuris susitinka Monolito kareivius ir su jais pasikalba, lieką gyvas, todėl ir pasakojimų ne daug yra išlikę. Sklindą kalbos, kad jie gali išplauti smegenis stalkeriams ir užprogramuoti juos kokiai nors užduočiai atlikti. O reta užduotis gauta prievarta iš Monolito atneša sėkmę ir turtus tokiam vargšui stalkeriui. „Stiprybė vienybėje“ - užrašas ant Monolito skiriamojo ženklo. Tai ir jų filosofija, ir kovojimo taktika, o kartu ir vargas kitiems Zonos gyventojams.